Feb 17, 2009

Apie šį, tą ir žaidėjų traumavimą

Na va, blogas pradeda savo trečiąją savaitę. Džiugina, kad temos vis dar neišseko. Truputi liūdna, kad taip ir neatsirado nei vieno nusprendusio daryti ką nors panašaus. Gal ir naivu buvo tikėtis, kad staiga žmonės nuspręs, kad turi keliomis valandomis savaitėje per daug ir vietoj to, kad jas išnaudoti žaidimams puls rašyti savo blogus :) Bet viltis vis tiek miršta paskutinė, o gal dar kas nors pasiryš. Bet užtenka čia verkšlent.

Truputi apie viską. Šią savaitę baigiu bandomąjį SW SE žaidimą. Išvados tokios: žaidimo taisyklės puikios, intuityvios, greitos, lengvai išmokstamos, bet mano akimis tai stalo žaidimas, tiek pat vaidmenų žaidimas kiek ir tarkim Heroquest, o atitinkamai, man tai didžiulis trukdys bandant klijuoti pasakojimą, vien mintis, kad gali prasidėti mūšis man šiurpą kelia, nes tai reiškia, kad teks visą aplinką atvaizduoti plokščiame paviršiuje, žaidėjų judėjimą apriboti nematomomis sienomis (nes mano battlemat'as nėra begalinis)... žodžiu, jei kada nors pagal šią sistemą padarys kompiuterinį žaidimą (su gera istorija), manau, kad mielai jį žaisiu, nes tame mediume aš esu pripratęs prie tokių momentų, tačiau gyvai susėdus prie stalo, man norisi truputi kitokių dalykų. Tačiau vis tik mastau apie dar vieną variantą, t.y. pabandyti šį SW SE vesti internetu, maptool'o pagalba. Bet tai kol kas dar tik pamąstymas.

Nepaisant to, jog pastarasis žaidimas visiškai prasilenkė su mano skoniu (ką aš galvojau jį pradėdamas?), vis tik lenkiu galvą prieš jį, jo taisyklės tikrai truputi atgaivino tą seną jausmą - vaikišką susižavėjimą Žvaigždžių Karų pasauliu. Tik aš nenoriu tų prisiminimų sugrūsti ant langeliais padalinto mūšio lauko. Man norisi dinamikos, norisi kad taisyklės manęs neribotų. Todėl kitą savaitę jau pradėsiu naują bandymą, naują SW campeigną. Kuriam taisykles (jei taisyklėmis galima pavadinti pusę puslapio) sulipdžiau iš man patikusių kitų žaidimų idėjų. Apie tai planuoju parašyti. Gal net bandysiu reguliariai pasakoti kas, kaip ir kodėl vyksta mano žaidime, bet tai jau kitą savaitę.

Ir pabaigai dar viena... pavadinkime tai idėja, kurią aš netyčia nugirdau (gaila, bet negaliu nusisąvinti jos autorystės), kuria čia pasidalinsiu. O tai būtų metodika meistrui, kaip traumuoti žaidėjus:

1. Duokite žaidėjui iš anksto sukurtą, be galo dramatišką ir sudėtingu vidiniu pasauliu veikėją, su kuriuo žaidėjas tikrai nebus pajėgus susitapatinti, o net jei žaidėjas pasirodys be galo sumanus ir sugebės į jį įsijausti, tuomet pasirodys, kad jo motyvai visai neskatina personažo dalyvauti jokiuose nuotykiuose. Duokite šiam procesui parūgti kokias tris sesija (pakankamai, kad sunervintumėte, nepakankamai, kad žaidėjas išeitų iš žaidimo).

2. Po trijų sesijų, nutaisę supratingą veidą, pasakykite, kad akivaizdu, jog žaidėjui per sunku žaisti už tokį veikėją ir pasiūlykit jam susikurti naują. Žaidėjui tą padarius palaukite dar dvi sesijas.

3. Po dviejų sesijų, nutaisykite susirūpinusį veidą ir tam pačiam žaidėjui pasakykite, kad deja, bet šitas naujas veikėjas, skirtingai nei senas, visiškai neįsipaišo į scenarijų ir tu kaip meistras neturi jokių svertų, kaip jį įtraukti į scenarijų.

4. Iliustruokite pastarąjį teiginį, tegu visi kiti žaidėjai dalyvauja įmantriose intrigose, randa paslėptas užuominas ir t.t. tačiau visa tai minėtąjį personažą aplenkia. Jei žaidėjas pats imasi iniciatyvos, visos jo pastangos nueina per niek, nes jis neturi tų savybių (tikslaus savybių pobūdžio meistrui nereikėtų įvardinti) reikalingų tam, kad kažką pakeisti. Žodžiu, demotyvuokyte jį bandyti dalyvauti veiksme ir tuo pačiu duokite suprasti, kad viskas būtų buvę kitaip, jei tai būtų tas kitas veikėjas, turėjęs visas reikiamas savybes.

5. Jei žaidėjas, nuspręs pats sau susikurti veiksmą ir užsiimti kažkuo paraleliai nuo likusios grupės, pasakykite, kad jam nepavyksta, kad ir ką jis bedarytų, nepriklausomai nuo įgūdžių ar metimų. Tuomet pasiveskite jį į šoną ir vyriškai pakalbėkite apie tai, kad tikitės iš jo supratimo, kad jums kaip meistrui bus sudėtinga, o likusiai grupei neįdomu jei čia staiga atsiras dar viena nekuo nesusijusi siužeto linija, apeliuokite į žaidėjo patirtį ir supratingumą savo draugų atžvilgiu.

6. Pagrindinei grupei patyrus bent kokią nesėkmę vis priminti, kad jei tarp jų būtų dar vienas veikėjas, kurio kažkodėl buvo atsisakyta, tai viskas būtų buvę kitaip, nes būtent jis turėjo labai reikalingus įgūdžius ar daiktus. Jei kažkokiu būdu žaidėjo naujas veikėjas dalyvavo minėtame vyksme, tuomet dar labiau pabrėžkite, kad jo senasis veikėjas čia būtų viską pakeitęs, o dabar, deja, jis nelabai kuo naudingas grupei.

7. Kad žaidėjas negalvotų, jog yra ignoruojamas, pastoviai jo veikėją stumkite į situacijos kuriose jis nieko negali pakeisti (paliko, žmona, apvogė butą, vaiduokliai gyvena rūsyje), esmė kad jokios veikėjo pastangos negali nieko pakeisti, kaip kad nekuo negali padėti ir kiti žaidėjai (kas greitai atmuš norą jiems tą bandyti).

8. Kai žaidėjui nusvirs rankos, pradėkite klausinėti, kas blogai ir kodėl jis taip pasyviai žaidžia? Gal jam kas asmeniniame gyvenime nesiseka?

Visa ši seka, turėtų priversti žaidėją susimastyti apie tai, kad jei jis viską daro gerai, o jo veikėjo gyvenimas - šūdinas, tai realus gyvenimas yra daug geriau už vaidmenų žaidimus ir mesti geimus :)

Tai tuo šiandienos postą ir baigsiu :)

5 comments:

  1. Hah, na nervuot žaidėjus šiaip sakyčiau yra daaaug lengvaiu negu vadovaujantis šiuo gidu, tačiau taip pat ir žaidėjai turi savų triukų, apie kuriuos aš tikiuosi nei iš tos pusės nei iš kitos dabar nešnekėsiu.

    Dėl blogo pavyzdži sektinumo, tai manau jog daugiau naudos iš vieno blogo kuriame krūva subėga ir nusidiskutuoja apie ką nors negu iš dešimt pusprasčių (ar bent prastessnių už šitą geriausiu atveju) blogų apie rpg.

    Grįžtant apie tems kurias norėčiau pamatyt aptartas, ar apšnekėtas, man būtų labai įdomi tamstos nuomonė apie visus tuos internetinius variantus žaisti rpg? Pradedant Frpg, PBM, baigiant rpg per mirc*, skype, msn, it pan.
    (*never again (or never againt with combat - gal nebent su skill chalenge))

    ReplyDelete
  2. Tiesa sakant, mano patirtis onlaininiuose RPG yra lygi visiškam nuliui. Šią spragą aš artimiausiu metu pradėsiu lopyti, bet iki tol nuomonės kaip ir neturiu tuo klausimu. Va tau ir nauda iš daugiau bloginančių žmonių.

    ReplyDelete
  3. na plin tai kam tada priimti toky zmogu i grupe ir ji nervinci kad jam rankos svirtu ir kojas trauktu i aklkoholio liuna galva verztu virves kilpa.... ish kershto! kad liamejo praeita kompeina ;) hehe arba as kazko nesupratau....pritraumavus pakankamai zaideju galima susigadinti kaip GM varda? ar laviruoti ant ribos tarp gero blogp pykto gero meistro :D kaip tikras tevas viena ranka musha kita glosto ;)

    ReplyDelete
  4. Na ne, čia jau mušimas abiem rankom man rodos ir dar gulinčio paspardymas :D

    ReplyDelete
  5. Dazniausiai po tokio sutraumavimo zaidejas tyli, nes gi jis mano kad cia jis kaltas ir yra blogas zaidejas, taigi gm reputacija nenukencia.

    ReplyDelete