Jul 19, 2009

Paktai, arba kaip parduoti savo sielą žaidimo meistrui

Šis postas bus labai trumpas, tiesiog norėjau pasidalinti kilusia mintimi.

Kaip jau esu tiesiogiai ir netiesiogiai minėjęs kituose savo postuose, mėgstu, jog viskas kas yra žaidėjo lentelėje turėtų vienokią ar kitokią prasmę žaidimo metu. Čia galimas priėjimas tiek iš vienos tiek iš kitos pusės: meistras gali nurodyti kokių įgūdžių ar savybių reiks, ar meistras pažiūrėjęs į žaidėjo lentelę gali nuspręsti, kokių iššūkių žaidėjas ieško. Tačiau neseniai suvokiau, kad naudoju dar vieną... pavadinkime tai "metodu". Arba dar konkrečiau, galima tai pavadinti Paktu tarp žaidėjo ir meistro.

Žodis paktas čia nepaprastai tinka, nes tikrai savo esme panašėja į sandorį tarp žmogaus ir velnio (pripažinkime, juk kiekvienas karts nuo karto pagalvojate, jog jūsų meistras yra tikras BOLOGIO įsikūnijimas :)

Bet užteks čia išvedžiojimų, pakalbėsiu apie esmę. O esmė šio "metodo" yra ta, ne žaidimo terpėje, o tiesiogiai tarp žaidėjo ir meistro galimi tam tikri susitarimai principu: galia už paslaugą. Ne ne, kalbu ne apie variantus - šeši buteliai alaus ir gausi tuos savo 4xp :) Kalbu apie subtilesnius dalykus.

Keli pavyzdžiai, kad kalba nebūtų teorinė. Tu rasi magišką kardą, bet jis tau bus tam, kad susikautum su piktuoju juoduoju burtininku... Tu gali susikurti personažą iš dvigubai daugiau taškų nei kiti, su salyga, jog vienoje iš ateinančių sesijų tavo personažas pasinaudos proga paaukoti savo gyvybę už kitus. Tu gali paimti super piktavalikšką žudumo baisiame skausme galią, su salyga jog pasinaudosi momentu vienoje iš ateinančių sesijų tos galios atsisakyti, ir taip atsiversti iš antiherojauus į herojų. Tu gali Ir t.t.

Tokiu būdu užmetu žaidimui tam tikrų siužeto posukių, kurie nuskambės ne iš mano paties, o iš žaidėjų lūpų. Tas, mano galva, visuomet yra truputi įdomiau patiems žaidėjams, personažų motyviai ir likimai yra glaudžiai supinami su siužetu. Tačiau svarbiau čia yra kiti momentai.

Pirma: tai vyksta tik su visišku žaidėjo pritarimu. Vien jau todėl, jog vėliau bus reikalingas ir viiškas žaidėjo bendradarbiavimas.

Antra: Tai netinka rengti samokslams prieš kitus personažus, nes tai nustato labai blogus precedentus.

Trečia: tai veikia geriau, kai meistras gerai pažįstą žaidėja, o žaidėjas - savo peronažą. Tuomet šiuo metodu galima tiesiog lengvai pakreipti įvykių tėkmę, o ne nuo pat pradžių pastatyti jį ant begių... nors čia gal ir pateisinamos kai kurios išimtys.

Ketvirta: reikia pasitikėti žaidėju. Tad jei turite abejinių, geriu paktą atidėti. Nes geriau jau rasti kitą sprendimą, nei žaidėją prispauti jo laikytis grąsinimais, kas nutiks jei jis nesilaikys savo salygų.

Penkta... na gerai, nebesugalvoju penkto, gal kai atvės oras...

Tai va toks trumpas tačiau dvasinga pamastymas apie žaidimus :)

5 comments:

  1. Kartais tiesiog pavydas ima iš kur tu tokių geranoriškų ir atsakingų žaidėjų randi.

    IMO pakto egzistavimas praktiškai reiškia kad pradedamas katės pelės žaidimas, kai žaidėjas mėgins išplėšti maksimalią "naudą" nieko už tai nemokėdamas.

    Remiuosi tuo, kad labai ir labai dažnai panaudojus paktą žaidimo metus (nueikite padarykite tą ir tą ir bus jums už tai va kas) rezultatas būna toks, kad arba siunčia visiškas autoritetas kuriam negali pasipriešinti arba bus bėdos kai žaidėjai mėgins išspausti viską kas išsispaudžia.

    Kažkaip nekylas ranka GMo vadinti blogiu taip pat. Dažniausiai žaidėjai yra kažkas tarp psichopato žudiko ir smulkaus vagišiaus, o moraliniai apribojimai neretai visai nieko nereiškia. (Ištisos Remhiros paskaitos ir žaidimai buvo apie daugelio situacijų nelogiškumą). Tad dažniausiai žaidėjai yra Negerų Žmonių grupė. Nors atvirai blogų žmonių rpg daryti tikrai yra sunku, bent jau dėl to kad daugeliui blogums tiesiog kaimų skerdimas ir šokimas ant degančių bažnyčių.

    ReplyDelete
  2. Na, aš tai nematau problemos pakto pasirašyme. Taigi paktas pasirašomas tar žmogaus ir žmogaus, o ne tarp PC ir NPC. Abu žaidžia ir nori, kad būtų smagu. Be to imho kiekvienam žaidėjui yra smagu, kai jis nors truputėlį yra išskirtinis, turi paslapčių, yra sudaręs PAKTĄ, apie kurį kiti nežino :)
    Žinoma, čia yra žaidėjo įvedimas į meistravimo zoną, ko anksčiau berodz nelabai bandžiau. Tačiau kodėl gi ne? Pats kaip žaidėjas labai jamčiau tokį dalyką, nes ir pačiam įdomiau ir kitiems gali suteikti smagių pojučių :)

    ReplyDelete
  3. Nu nežinau meistro noras man įsakymas, beje geresni meistrai iš karto sukuria herojus su istorijom ir vietom būsimam nuotykį, tu kartais net nelabai gauni galimybę rinktis.

    ReplyDelete
  4. Geresni. Ar tikrai geresni? o gal laisve geriau? :)
    Negalima vertinti, kas geriau o kas blogiau, vien todėl kad meistras neseka kažkoakiais iš anksto sukurtais bėgiais, viskas sklandu ir faina, bet iš žaidėjo atimama teisė rinktis. oki, čia oftopikas biški..

    O dėl paktų ir panašiai - kaip ir daugelis dalykų, kuriais piknaudžiaujama gali vesti prie to, kad žaidėjas žaidimo metu gaus tik tai dėl ko pasirašė paktą. Btw, ką tu manai apie atvirkštinius paktus, kai pasiūlymą turi žaidėjas (ar verta prasidet su jais? :D) ?

    ReplyDelete
  5. Aivarui: geri žaidėjai ne paimami, o išauklėjamami ;) O šiaip tai dauguma vis tik vertina pasitikėjimą ir jei meistras jiems jį parodo, tai dažniausiai pasistengia jo neapvalti, vien jau todėl, kad kitą kartą tokio šanso nebegaus. Na aišku, būna visko :)

    Iš antros pastraipo galiu įtarti, jog kalban ne visai apie tuos pačius dalykus. Aš rašiau apie paktą už žaidimo ribų. Tai yra aš kaip meistras kalbuosi su žaidėju kaip asmeniu, be RP elemento, ir tik kai pasiekiamas susitarimas, tuomet tai perkeliama į žaidimo pasaulį.

    O dėl žaidėjų mentaliteto... aš vis tik čia daugiau optimizmo turiu :)

    Simui: tikrai taip, žaidėjas čia pasijunta viena koja meistro teritorijoje, kas man rodos dar papildomai mažina tą blogą jausmą, kad žaidėjas ir meistras yra skirtingose sienos pusėse.

    ?: Džiugu matyti dar vieną skaitytoją :) Kalbant apie meistrus ir tai ką jie kuria, tai čia gal labiau skonio ir stiliaus reikalas. Man tarkim maloniau vesti žaidimą, kuriame žaidėjai kūrybinis indelis tiek pat svarbus kiek ir meistro. Bet čia ne taisyklė.

    Gintarui: Žinomą! Atvirkštiniai variantai yra dar geresni... na nebent jie virstų pastoviais zyzimais :)

    ReplyDelete